Trumpai apie asmenybes, kurias būtinai turi žinoti

PERIKLIS

 

Gyveno  5 a. pr. Kr. (495-429 m. pr. Kr.) Buvo Atėnų valstybės veikėjas,  oratorius, politikas, strategas (rinktas 15 metų iš eilės). Jam valdant Atėnai suklestėjo, sustiprėjo karinė padėtis. Buvo statomos šventyklos, stiprinamos miesto sienos, perstatomas Akropolis, Atėnai sujungti siena su Pirėjo uostu, jūrų sąjungos iždas perkeltas iš Delo į Atėnus, pradėta mokėti už darbą einantiems valstybines pareigas, todėl ir neturtingi žmonės galėjo užimti svarbias pareigas. Klestėjo demokratija.

Periklio veiklos laikai Atėnuose istorikų vadinami  „auksiniu penkiasdešimtmečiu“. 

HERODOTAS

 Gyveno 5 a. pr. Kr. (apie 484-425 m. pr. Kr.). Graikų istorikas, istorijos tėvas. Daug keliaudamas rinko medžiagą istorijos veikalui, kuris jam pelnė šlovę. Veikale  "Istorija" norėjo atskleisti nesutarimus ir kovas tarp Azijos ir Europos, tarp barbarų ir graikų nuo seniausių laikų. Šis veikalas - pagrindinis šaltinis apie graikų- persų karus. Rašydamas rėmėsi stebėjimais, amžininkų pasakojimais, legendomis ir kt. Buvo dažnas svečias Periklio namuose :) 

SOKRATAS

Gyveno 5-4 a. pr. Kr (469 - 399 m.  pr. Kr.), buvo graikų filosofas. Apie jo pažinimo teoriją žinoma iš Platono, nes jokių jo raštų nėra išlikę. Sokratas aiškino, kad žmogus turi siekti gėrio ir grožio, o jo dorovingumas priklauso nuo noro ir gebėjimo siekti žinių. Filosofijoje daug dėmesio skyrė žmonių gyvenimo tvarkai, žmogaus dorai, mąstymui. Smerkė pinigų, malonumų, tuščios šlovės garbinimą. 

Apkaltintas dievų negerbimu bei jaunimo tvirkinimu, buvo nuteistas mirti.

PLATONAS

Gyveno 5-4 a. pr. Kr. (427-347 m. pr. Kr.), buvo graikų filosofas. Buvo Sokrato mokinys. Sukrėstas mokytojo mirties tapo Atėnų demokratijos priešininku ir savo veikale "Valstybė" sukūrė idealios valstybės viziją, kur geriausia valdymo forma buvo aristokratija, o žmonės suskirstyti į 3 luomus. Iškėlė lyčių lygybės idėją. Įkūrė mokyklą- akademiją, kuri veikė per 900 metų, o jo garsiausias mokinys buvo Aristotelis. 

ARISTOTELIS

Gyveno 4 a. pr. Kr. Buvo graikų filosofas bei mokslininkas. Buvo Aleksandro Didžiojo mokytoju. Atėnuose įsteigė savo mokyklą. Mirus Aleksandrui Didžiajam buvo apkaltintas bedievyste, bėgo į Chaldikę, kur ir mirė. 

Visi Aristotelio raštai skirstomi į šias grupes :

·         Logika

·         Metafizika

·         Gamtos mokslų filosofija

·         Etika

Žymiausiame veikale "Politika" pateikia savo įsivaizduojamos valstybės modelį.   

Aristotelis laimę laikė didžiausia vertybe, manė, kad tobulumas pasiekiamas per dorybę. Jis pritarė vergijai, moteris laikė žemesnės rūšies būtybėmis.  

GAJUS JULIJUS CEZARIS

 Gyveno I a. pr. Kr. ( 100- 44m. pr. Kr.) buvo Romos valstybės veikėjas ir karvedys. Kilęs iš senos Romos patricijų giminės. Su Pompėjumi ir Krasu sudarė triumviratą. Buvo išrinktas konsulu. Surengė du karo žygius į Britaniją, numalšino sukilimą apėmusį Galiją.

Nepakluso Senato įsakymui grįžti į Romą be armijos ir pradėjęs pilietinį karą per du mėnesius užgrobė Italiją, pavergė Ispaniją ir Siciliją, Tesalijoje įveikė Pompėjų, Mažojoje Azijoje numalšino Farnako II sukilimą ir taip tapo vienvaldžiu lyderiu, o grįžęs į Romą buvo išrinktas diktatoriumi iki gyvos galvos. Reorganizavo valstybę, įvedė Julijaus kalendorių.

Cezaris buvo nužudytas Senato posėdyje, nes jo neribota valdžia , nesitarimas su senatu ir prasidėjęs dievinimas sukėlė senatorių respublikonų nepasitenkinimą. 

OKTAVIANAS AUGUSTAS

Gyveno I a. pr. Kr - I a. po Kr. ( 63 m. pr. Kr. - 14m. po Kr.) G. J. Cezario paveldėtojas. Nuo Oktaviano Augusto prasideda Romos imperatorių epocha. Jis sukūrė imperiją, bet kiek įmanoma išlaikė respublikos formas. Kurį laiką užtikrino taiką visoje Romos imperijoje, kas sustiprino žmonių norą sekti juo. Oktavianas Augustas siekė sustiprinti tautiškumą, atgaivinti santuoką, moralines vertybes, leido įstatymus nukreiptus prieš turtingųjų prabangų gyvenimą. Globojo visas imperijos sritis.
Šeštasis metų mėnuo pavadintas jo vardu, o daugelis imperatorių perėmė Augusto garbės titulą.

KONSTANTINAS DIDYSIS

Gyveno 3-4 a. ( 273 - 337m.) buvo Romos imperatorius. Tęsė Diokleciano pradėtą Romos imperijos reorganizaciją. Milano tolerancijos ediktu krikščionybei buvo suteiktos tokios pat teisės kaip senosioms religijoms ir uždrausta persekioti krikščionis. Krikščionybė tapo valstybine religija, imperatorius - Dievo vietininkas žemėje.
Imperatorius monarchiją padarė paveldimą. 330m. strateginiais tikslais perkėlė rezidenciją iš Romos į Bizantiją, dabartinį Konstantinopolį.

JOGAILA

Gyveno 14-15a. (1348 - 1434m.) buvo Lietuvos didysis kunigaikštis, Lenkijos karalius, Algirdo ir jo antrosios žmonos antrasis sūnus. Pasirašė Krėvos aktą dėl Lietuvos krikšto , vedybų su Lenkijos sosto paveldėtoja Jadvyga ir Lietuvos su visomis jos žemėmis prijungimo prie Lenkijos. 1387m. atvykęs į Vilnių paskelbė 3 privilegijas :

1.      Privilegiją Vilniaus vyskupui (jam suteikė daug valdų)

2.      Privilegiją krikštą priėmusiems bajorams (gavo nuosavybės teisę į tėvoniją)

3.      Vilniui suteikė Magdeburgo teisę (miestiečių bendruomenė gavo savivaldą)

1410m. Žalgirio mūšyje buvo sąjungininkų kariuomenės vyriausis vadas. Įkūrė 4 naujas vyskupystes, 7 katedras, daug vienuolynų. Jo politika padėjo atremti vokiečių feodalų ekspansiją į Rytus, bet kartu sudarė prielaidas silpninti LDK savarankiškumą ir atvesti ją prie Liublino unijos.

KAROLIS DIDYSIS

Gyveno 8-9 a. (742-814m.)  - Frankų valstybės karalius. Tapo galingiausiu tų laikų valdovu. Iš jo vardo kilo Karolingų dinastijos pavadinimas. Skelbdamasis romėnų globėju kišosi į Romos reikalus. 800m. įsakė popiežiui Leonui III karūnuoti jį imperatoriumi ir perėmė Romos imperijos idėją. Bizantija jo nepripažino, todėl kilo karas Italijoje. Jo imperija klestėjimo metais apėmė didžiają šiandieninės Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Austrijos, Italijos dalį bei įvarius besiribojančius regionus. Po Romos imperijos žlugimo nė viena valstybė nevaldė tokios didelės teritorijos. 

Stiprino administraciją ir teisę, skatino prekybą, amatus, žemės ūkį, rūpinosi kultūra, rėmė mokyklų steigimą. Sujungė antikos, krikščionybės, bei germanų idealus ir padėjo pamatus krikščioniškųjų Vakarų valstybių raidai. Jo valdymo laikai vadinami Karolingų renesansu.

Po sūnaus mirties, didžiulę valstybę Verdeno sutartimi 843m. pasidalijo 3 Karolio Didžiojo anūkai. Taip atsirado šiuolaikinių Europos valstybių - Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos užuomazgos.

MAHOMETAS

Gyveno 6-7a. (570-632m.) - arabų religinis ir politinis veikėjas, musulmonų pranašas, islamo kūrėjas. Maždaug 40ies ėmė girdėti balsus, pasitraukė į dykumą. Ten išgirdo arkangelo Gabrieliaus įsakymą skelbti, kad vienintėlis dievas yra Alachas, o jis, Mahometas, yra pranašas. (Arabai tuo metu buvo pagonys ir tikėjo daugybe dievų). Nuo tada Mahometas ėmė skelbti islamą, o šią religiją išpažįstančius vadinti musulmonais. Dėl Mekos diduomenės priešiškumo 622m. persikėlė į Mediną ir tapo Medinos religinės bendruomenės vadovu bei miesto valdytoju - teisėju ir karo vadu. 

Mahometas sakė pamokslus. Po jo mirties jie buvo surinkti, o iš jų sudaryta šventoji islamo knyga - Koranas. 

GEDIMINAS

 Gyveno apie 13-14 a. (1275-1341) buvo Lietuvos didysis kunigaikštis (1316 -1341). Prijungė daug rusų žemių. Jam valdant aukščiausia valdžia tapo paveldima. Laikomas dinastijos pradininku. Buvo labiau diplomatas negu karys. Pirmasis iš kunigaikščių suvokė krikščionybės priėmimo svarbą kovoje su kryžiuočiais. Po Europą išplatino žinią apie Ordino plėšikiškus tikslus. ( Gedimino laiškai).

Jo diplomatinis laimėjimas - ketverių metų paliaubos tarp lietuvių ir kryžiuočių. Jam rūpėjo valstybės ekonominė plėtra ir modernizavimas. Savo laiškuose kvietė į Lietuvą amatininkus, pirklius, rašto žmones. Suteikė teisę kurtis pirmiesiems krikščionių vienuolynams. Sostinę iš Trakų perkėlė į Vilnių. Yra laikomas Vilniaus įkūrėju. Jo valdymo metu išaugo miestai, suklestėjo amatai, prekyba.

Gediminas buvo nužudytas.

VYTAUTAS DIDYSIS

 Gyveno 14-15a. (1350-1430) - LDK didysis kunigaikštis, didis politikas, strategas. Sunkiomis sąlygomis paėmė valdžią (kovojo su Jogaila), o tapęs valdovu (pagal Astravo sutartį 1392) turėjo didelį autoritetą. Pagrindinis jo gyvenimo tikslas - savarankiška Lietuva.
Vytautas stiprino kunigaikščio valdžią, centralizavo valstybės valdymą. Pasiekė pergalę prieš Ordiną Žalgirio mūšyje. Prijungė prie Lietuvos Žemaitiją, svajojo prijungti visas Rusijos žemes, bet nepajėgė prijungti Klaipėdos krašto. LDK tapo didele(didžiausia per visą Lietuvos istoriją) ir galinga krikščioniška valstybe, kuri po Vytauto mirties ėmė silpti. 
Vytauto valdymo laikotarpiu plėtojosi prekiniai santykiai, buvo sukurta pinigų sistema, kaldinamos lietuviškos monetos. Formavosi miestiečių luomas, susiformavo Lietuvos valstybės simbolika.

KRISTUPAS KOLUMBAS

KRISTUPAS KOLUMBAS

Gyveno 15-16a. (1451-1506)